Darželio teritorijoje vaikų pagalba sukurta lauko edukacinė erdvė – skruzdėlynas, kurio tikslas – suteikti norą pažinti, stebėti, tyrinėti skruzdėles.

UŽDAVINIAI:

Ikimokyklinio ugdymo programa ,,Žilvinėlio takeliu”.
Priešmokyklinio ugdymo programa.
Neformaliojo vaikų švietimo sveikatinimo ir fizinio aktyvumo ugdymo programa.
Tarptautinė programa “Zipio draugai”.

Pažintinė tiriamoji veikla:

Vaikai kartu su auklėtoja kiekvieną dieną turi galimybę aplankyti edukacinę erdvę – skruzdėlyną. Šioje erdvėje vaikai klausosi eilėraščių, pasakojimų apie skruzdėles. Varto knygeles, bando atpažinti šiuos gyvūnus paveikslėliuose, plakatuose. Atkreipia dėmesį į jų dydį, išvaizdą, judėjimo būdą, ieško skirtumų, panašumų. Aptaria skruzdėlių gyvenimo sąlygas, žino, kad skruzdėlynas jų “namai”. Vaikai didinimo stiklo – lupos pagalba pievelėje, po kelmais, akmenimis ieško, stebi, tyrinėja, atranda, kaip bėgioja skruzdėlės, ką veikia.

Meninė veikla:

Šioje veikloje vaikai išradingai bando naudoti įvairias technikas: piešia kreidelėmis ant asfalto, naudoja dažus, lipdo plastelinu, modelinu, kuria kūrybiškus darbelius. Rudenį vaikai renka kaštonus, giles, kankorėžius, iš jų gamina įvairių dydžių skruzdėles, naudoja medžio pagaliukus. Meninės veiklos metu padarytus darbelius – skruzdėles apgyvendina skruzdėlyne.

Vabzdžių namai arba viešbučiai (angl. insect hotel) ypač populiarūs užsienio šalyse ir yra įrengiami parkuose, botanikos soduose, privačiose valdose kaip gamtosauginė ir edukacinė priemonė. Jų tikslas – ne tik apsaugoti biologinę įvairovę, kuri sparčiai nyksta dėl žmogaus veiklos, bet ir padėti geriau susipažinti su vabzdžių gyvenimu, vieta ir funkcijomis ekosistemose.

Vabzdžių viešbučiams naudojamos įvairios gamtinės medžiagos: medžių kaladėlės, seni kelmai, šakos, nendrės, šiaudai, kankorėžiai, lapai, žievė ir pan. Keraminių vamzdžių, čerpių bei plytų ertmės ir plyšiai taip pat gali suteikti saugų prieglobstį vabzdžiams. Šiuose įdomiuose statiniuose gali apsigyventi pavieniui gyvenančios bitės, kamanės ir parazitinės vapsvos, drugeliai, patys įvairiausi plėšrūs ir medienoje gyvenantys vabalai, šimtakojai. Medienai pūvant, vieni tą namelį paliks, bet atsikraustys kiti, tad viešbučio „gyventojai“ nuolat keisis, kaip ir tikrame viešbutyje – pagyvena vieni, vėliau įsikuria kiti. Vieni čia maitinasi, kiti slepiasi ar žiemoja, treti dauginasi.

Žaliųjų edukacinių erdvių vienas iš pagrindinių tikslų – vaikų ugdymas ir gamtos pažinimo skatinimas. Darželio kieme įrengtas vabzdžių namelis yra puiki gamtosaugos ir edukacijos priemonė.

UŽDAVINIAI:

• Susipažinti su vabzdžių įvairove bei jų gyvenimo modeliu;
• Supažindinti su vabzdžių vieta ir funkcijomis ekosistemoje.
• Daugelis vaikų niekada nebuvo girdėję apie vabzdžiams skirtus namelius, todėl jiems buvo labai įdomu sužinoti, kokie gyvūnai juose gali apsigyventi ir kodėl namelių plyšiuose yra skirtingos gamtinės medžiagos. Vabzdžių namelio ertmės užpildytos nendrėmis, bambukais.
• Vaikai su dideliu susidomėjimu lankosi prie vabzdžių namelių, stengiasi įžvelgti jų gyventojus, tyrinėja, iš kokių medžiagų jie padaryti. Tai puiki priemonė gamtamoksliniam ugdymui, nes:
  padeda suvokti, kad greta mūsų gyvena įvairūs gyvūnai, kuriems galime pagelbėti;
• Vaikai gali geriau susipažinti su vabzdžių gyvenimu;
  sužinoti, kokia vabzdžių nauda.

Edukacinės erdvės – tiek gamtinės, tiek vidaus, tiek virtualios, skaitmeninės – padeda modernizuoti ugdymo turinį, motyvuoja ugdymo proceso dalyvius. Viena iš tokių darželio aplinkoje esančių erdvių yra lauko muzikinė edukacinė erdvė.

TIKSLAI

• Ugdyti vaikų gebėjimą klausyti ir įsiklausyti, skatinti vaizduotę.
• Pratinti vaikus laisvai ir kūrybiškai bendrauti viešose situacijose.
• Mokyti vaikus savarankiškai ritmuoti, išgirsti daiktų tembrines savybes.

Erdvėje esantys muzikiniai instrumentai:

• Kuriais beldžiama ir braukoma – lazdelės, samčiai, kočėlai, lopetėlės, pagaliukai.
• Į kuriuos beldžiama – keptuvės, metaliniai puodai, mediniai puodeliai, plastikiniai buteliai, lentelės, skardos.
• Kratomieji – dėžutės, arbatinukai, puodai, buteliai.
• Kuriais skambinama – varpeliai.

Meninė veikla:

grojant susipažįsta su įvairiais garso išgavimo būdais mušimu, beldimu, pūtimu, braukymu, kratymu. Muzikuojant lavėja judesių koordinacija, plaštakų bei pirštų motorika, tembrinė klausa, ugdomas ritmo jausmas. Vaikai mokosi atskirti muzikavimą nuo triukšmo, atrasti kelis grojimo būdus tuo pačiu instrumentu, groti po vieną ir kartu su vaikų grupe, akompanuoti, improvizuoti. Muzikuojant vaikai įgyja galimybę kūrybiškai reikštis. Tai didina jų aktyvumą ir poreikį muzikuoti. Žaidžiant įvairius ritminius žaidimus lavėja vaikų dėmesys, dainuojant lavėja kalbinė raiška.

Darželio – lopšelio lauko edukacinėje erdvėje „Vaistingieji augalai“ įrengtos pakeltos lysvės, kuriose vaikai sėja, sodina, augina, prižiūri, stebi, tyrinėja – šalaviją, medetkas, melisą, įvairių rūšių mėtas, citrininius čiobrelius, levandas, monardas ir kitus vaistinguosius augalus. Pasitelkę visus savo pojūčius – regėjimą, lytėjimą, uoslę, klausą, skonį – juos stebi, tyrinėja, renka, uosto, džiovina, ragauja, geria vaistažolių arbatas. Su pedagogais, tėvais vaikai diskutuoja apie vaistingųjų augalų panaudojimą, jų naudą žmogui ir gamtai. Vaikai stebi, kokie vabzdžiai lanko augalus, kokius kvapus skleidžia, stebi žiedų spalvas ir formas. Šios veiklos skatina vaikų smalsumą, padeda suprasti žmogaus ir gamtos ryšį, ugdo meilę gamtai.

Praktinės veiklos vaikams ypač patrauklios ir skatina domėtis juos supančia gamta, tyrinėti, praplečia jų akiratį, ugdo praktinius gamtosauginius įgūdžius, nes augalus reikia ir laistyti, ravėti, retinti. Vaikai įgyja žinių, kokiems augalams reikia daugiau saulės, kurie labiau mėgsta paunksmę, taip pat supranta, kad dirvožemis būna įvairus. Vienoks patinka vieniems augalams, kitoks – kitiems. Sužino vaikai ir apie tai, kad augalai turi mėgstamus ir nemėgstamus kaimynus. Dirbdami komandoje įgyja socialinių įgūdžių, sugeba bendradarbiauti, išsakyti savo nuomonę, padėti draugui, mokosi palaukti savo eilės, pasiskirstyti darbais ir panašiai.

UŽDAVINIAI

• Patirti daug teigiamų emocijų.
• Praplėsti gamtos pažinimo kompetencija.
• Per visus pojūčius ir praktines veiklas susipažinti su augalų pasauliu.
• Suprasti, kad gamtoje viskas glaudžiai susiję.
• Įgyti gamtosauginių praktinių gebėjimų.

Lauko edukacinės erdvės ,,Gėlių įvairovė” tikslas – supažindinti su vienmečiais, dvimečiais ar daugiamečiais žydinčiais augalais. Žaliojoje aplinkoje augalai turi edukacinę reikšmę, jie nusako gamtinę aplinką ir jos funkcionavimą, ekologijos savitumus, aplinkos apsaugos reikšmę ir daug kitų istorijų. Etnografiniai darželio augalai, kuriais pasipuošusi mūsų žydinčių augalų erdvė, (bijūnas, skaistenis, mėta, rūta, astras, ramunė, saulutė, gaisrena, šalavijas kt.) primena mūsų tradicijas bei papročius, augalų naudojimo galimybes. Vieni jų auginami dėl dekoratyvių, aromatinių, maistinių ar kitų savybių.

UŽDAVINIAI:

• Supažindinti vaikus su etnografiniais augalais ir jų reikšme mūsų tradicijoms bei papročiams;
• Lavinti vaikų estetinį suvokimą.
• Puoselėti meilę gamtai;
• Supažindinti su augalų panaudojimo galimybėmis;

Šios edukacinės erdvės puoselėjimu rūpinasi vaikai kartu su pedagogais. Prasidėjus pavasariui stebimi augalų augimo procesai. Pildomi augalo stebėjimo protokolai, kuriuose fiksuojamas augalo aukštis, žiedyno spalvingumas ir t.t. Pasitelkiant visus turimus pojūčius (lytėjimą, uoslę, regėjimą, klausą, skonį) tyrinėjamos augalo dalys (šaknys, stiebas, lapai, žiedai ir jų funkcijos), renkami, uostomi bei džiovinami žiedai, skatinamas įvairus jų panaudojimas kūrybinėje veikloje. Renkama informacija apie augalų priežiūrą, panaudojimo galimybes.

Šioje edukacinėje erdvėje augalų įvairovė, jų tinkamas išdėstymas suteikia žaliajai erdvei jaukumo, sudaro galimybes stebėti, kaip joje augalai keičiasi, tarsi lenktyniaudami kas puikesnis, tai vienas, tai kitas sužėri ryškia lapų, žiedų spalva. Vaikai augalų apsuptyje turi galimybę pasijusti gamtos dalimi, tobulinti gamtamokslinę kompetenciją, formuoja aplinkos priežiūros įgūdžius ir ugdo pagarbą gamtai.

Mūsų lopšelyje-darželyje seniai buvo puoselėjama mintis įsigyti bičių namelį – avilį, nes darželio teritorijoje auga puikios, ne vieną dešimtmetį skaičiuojančios, plačiašakės liepos, yra įrengta vaistingųjų augalų lysvė, kurioje lankosi įvairūs vabzdžiai. Taip norėta vaikams vaizdžiai sudaryti galimybę parodyti, kur gyvena bitės, kokiuose nameliuose ir iš kur jos renka nektarą medui. Mums pavyko, nes buvo parašytas aplinkosauginis projektas „Per pažinimą į darnią draugystę su gamta“ ir jį finansavo Vilniaus miesto savivaldybė.

Taip mūsų lopšelyje-darželyje atsirado tikrų tikriausias bičių avilys, tiesa, pačių bitučių mes neauginame, nes mūsų tikslas – supažindinti vaikus su vabzdžių namais, jų sandara. Siekta, kad vaikai galėtų tyrinėti, čiupinėti, analizuoti, iš kokių dalių sudarytas avilys, kam skirta kiekviena dalis ir panašiai. Taip pat vaikams pristatoma bitininko profesija. Kodėl bitininkystė svarbi, su kokiais iššūkiais susiduria bitininkai.

TIKSLAS

sudaryti sąlygas vaikams pažinti bičių namus – avilį ir bitininko profesiją.

UŽDAVINIAI

• Susipažinti su avilio gyventojų reikšme gamtai ir žmogui;
• Suvokti gamtos saugojimo svarbą.

VEIKLOS EDUKACINĖJE ERDVĖJE:

• Vaikai susipažįsta su bičių gyvenimu, jų teikiama nauda ir produktais.
• Susipažįsta su aviliu, koriu, į kurį bitės neša savo surinktą nektarą, duonelę.
• Susipažįsta su bitininko inventoriumi.
• Tyrinėja aplinką, stebi skraidančius vabzdžius.
• Piešia, aplikuoja vabzdžius, avilį.
• Kuria istorijas apie bites.
• Ugdoma meilė vabzdžiams, gamtai.

Šios edukacinės erdvės tikslas – ugdyti vaikų pažinimą gamtine aplinka, norą ja domėtis bei tyrinėti. Vaikai atlikdami šias veiklas tobulins aplinkos tyrėjų įgūdžius, turės galimybę tyrinėti aplinką ir jos objektus, galimybę aiškintis esamą tiriamos vietos situaciją, joje vykstančių procesų priežastis.

UŽDAVINIAI:

• Skatinti vaikų žingeidumą;
• Ugdyti praktinius veiklos aplinkoje įgūdžius.
• Padėti geriau pažinti gamtą, atrasti žmogaus ir gamtos santykį;

Lauko edukacinėje erdvėje „Pieva“ vaikai kartu su pedagogais apžiūri darželio teritorijoje augančius augalus, kalbasi apie jų augimo procesus. Pasitelkę visus savo jutimo pojūčius- lytėjimą, uoslę, regėjimą, klausą ir skonį – juos tyrinėja, uosto, renka gamtinę medžiagą darbeliams.Vaikai turi galimybę ne tik ja naudotis, bet ir suvokti, jog gamta yra svarbiausia žmogaus gyvenimo aplinka, sveikatos šaltinis.

Edukacinėje erdvėje „Pieva“ vaikai prisiliečia prie vertybinės nuostatos, kaip pagarba augalo gyvybei, atranda ryšį su augalija, ieško nusiraminimo augalų bendrijoje. Vaikams svarbu parodyti, atkreipti dėmesį į tai, kad aplinkui begalė gyvų būtybių, kurios jaučia džiaugsmą ir skausmą, kurioms reikalinga pagalba ir dėmesys. Kuo dažniau vaikai turi bendrauti su gamta, būti susiję su ja, kad pajaustų grožį, poveikį, dvasinę stiprybę. Gamta, tai mūsų namai, kurioje galima nusiraminti ir atsipalaiduoti.

VEIKLOS EDUKACINĖJE ERDVĖJE:

• Įvairių augalų stebėjimas ir tyrinėjimas. Eidami pieva stebi žydinčias gėles ir vaistažoles, o jų žieduose besidarbuojančias biteles. Susipažįsta su ramunėmis (Matricaria recutita), barkūnais (Melilotus), gegužraibe (Orchis), vaisgina (Ajuga) ir kitais.
• Eksperimentai. Pievos gyvūnijos tyrinėjimas (skruzdėlyno, vorų, žiogų, sraigės stebėjimas padidinamaisiais stiklais). Vadovaudamiesi knyga Usborne „Pažink gamtą“ vaikai sužino, kaip atpažinti lauko gėles, mokosi jas džiovinti, išmoksta pasidaryti pievos kalendorių.
• Meninė raiška. Vaikai naudodami gamtinę medžiagą kuria vaizdus, piešinėlius, koliažus, daro paslaptėles ir pan. Klausosi „Vabaliukų dainelės“, „Pievų muzikanto“.

LForsitija (forsithya) – ankstyvą pavasarį gražiai, ryškiai geltonais žiedais pražystantis dekoratyvinis krūmas, priklausantis alyvmedinių (Oleaceae) šeimai.

Užauga forsitijos iki 2 metrų aukščio. Augalo žydėjimo laikas – vasario – kovo mėnesiai. Šakos auga stačiai, vėliau kiek nulinksta. Lapai šviesiai žali, šiek tiek patamsėja vasaros laikotarpiu. Žiedai – ryškiai geltoni, 2 – 4 cm skersmens varpeliai, tirštai aplipę šakas, kol lapai dar neprasiskleidę.

Aplinkos sąlygoms forsitijos nereiklios, atsparios užterštam orui, kenkėjams ir ligoms. Geriau žydi atvirose, saulėtose vietose, bet ankstyvą pavasarį šviesos pakanka ir greta didesnių lapuočių medžių.

Mūsų darželio teritoriją forsitijos jau puošia penketą metų. Šios edukacinės erdvės tikslas – ugdyti vaikų estetinį suvokimą, pastebėti grožį kasdienėje aplinkoje.

Kasmet po žydėjimo krūmas apgenėjamas, iškerpamos sausos šakos. Kiekvieną pavasarį forsitijų žiedai džiugina ne tik darbuotojų, į įstaigą atvykstančių svečių, bet ir mūsų įstaigą lankančių vaikų akeles.

VEIKLOS EDUKACINĖJE ERDVĖJE:

• Ankstyvą pavasarį su vaikais skubame pasigėrėti vieno iš anksčiausiai pražystančių augalų, kurį vadiname „pavasario šaukliu“, žiedų gausa, kvapu ir, žinoma, geltona kaip saulės spalva.
• Tyrinėjame žiedo sandarą, aptariame lapų formą (varpeliai), gausą (bandome suskaičiuoti kiek žiedų arba lapų puošia krūmą), per lietimą pažįstame šakų žievės šiurkštumą. Nukritusius žiedlapius surenkame ir naudojame aplikuodami dailės darbelius.
• Priešmokyklinukai neretai nustemba išgirdę, kad iš žiedų išgaunama laktozė (pieno cukrus).
• Augalo gyvenimo ciklą stebime visais metų laikais. Forsitiją su vaikais aplankome ne tik žydėjimo sezono metu, bet ir tada, kai lapai krenta ar nuogas šakas dengia sniego apklotas.

TIKSLAS:

Kūrybiškai ugdyti vaikus netradicinėse erdvėse paįvairinant ugdomąjį procesą.

UŽDAVINIAI:

1. Sudaryti galimybę kaupti vaikams patirtį įvairiais pojūčiais.
2. Sudaryti sąlygas vaikų stebėjimams, tyrinėjimams.
3. Formuoti palankaus elgesio aplinkai nuostatas, gamtojautą ir pagrindinius aplinkotyros įgūdžius.

Įėjus pro darželio vartus dešinėje pusėje driekiasi eglučių alėja. Šios eglutės savo žaluma džiugina didelius ir mažus visais metų laikais. Šioje žaliojoje erdvėje sudaryta puiki galimybė kūrybiškai ugdyti vaikus, praleisti su vaikais laiką gryname ore ir supažindinti juos su medžiu-egle. Vaikai turi galimybę tyrinėti, stebėti eglutes, susipažinti su jomis.

Vaikai susipažįsta su pagrindinėmis medžio dalimis, sužino, kad eglės turi spygliukus, kad tai spygliuotis augalas, gali palyginti eglės ir pušies spygliukus, sužino, kad eglės vaisius – kankorėžis.

Mažieji gali kaupti patirtį visais pojūčiais: jie liečia, uosto, klausosi paukščių giesmių, mėgaujasi saulės spindulėliais. Stebint augalus eglučių alėjoje plečiasi vaikų vaizduotė ir išradingumas.

Šioje erdvėje vaikai gali patenkinti tokius paprastus, bet labai svarbius poreikius: slėptis, skaičiuoti eglutes, rikti kankorėžius, bėgioti.

Lauke vaikai pajunta laisvės, nuotykių, eksperimentų, tiesiog vaikystės skonį. Mažieji daugiau laiko praleidžia gryname ore.

Vasaros metu džiaugiasi medžių teikiama vėsa, paukščių čiulbesiu, susipažįsta su medžių svarba, ugdosi atsakingą elgesį gamtoje, formuoja estetinius jausmus. Žiemą vaikai gali papuošti eglutes savo pagamintais žaisliukais, girliandomis.

Šioje žaliojoje edukacinėje erdvėje sudarytos sąlygos ugdyti tokias kompetencijas kaip pažintinė, matematinė, sveikatingumo, estetinė kūrybiškumo ir pan.

Darželio teritorijoje auga alyvų krūmai. Vaikai kartu su mokytojomis stebi alyvų krūmus įvairiais metų laikais – žiemą, pavasarį, vasarą ir rudenį. Vaikai sužino, kaip atrodo alyvų krūmai įvairiais metų laikais. Žiemą krūmai būna be lapų ir žiedų, pavasarį stebime, kaip ant alyvų krūmų šakelių atsiranda pirmieji pumpurai, vėliau iš jų išsiskleidžia lapeliai, dar vėliau atsiranda žiedynai ir skleidžiasi alyvų žiedų kekės. Vaikai sužino, kokios spalvos žiedai, taip pat susipažįsta su dekoratyvinėmis ir paprastomis alyvomis. Išsiaiškina, kad paprastų alyvų žiedai turi tik po keturis žiedlapius, o dekoratyvinių alyvų krūmų žiedai yra pilnaviduriai. Vasarą stebime, kaip peržydi alyvų žiedai ir jie virsta sėklomis. Rudenį stebime ant alyvų krūmų pageltusius lapus ir kaip jie pakąsti šalnų nukrenta.

TIKSLAS:

• Skatinti vaikus tyrinėti, pastebėti gamtoje vykstančius augalų pokyčius įvairiais metų laikais.
• Mylėti, grožėtis ir puoselėti gamtos grožį.

UŽDAVINIAI:

• Susipažinti su augalų vegetacija įvairiais metų laikais;
• Išmokti pastebėti ir puoselėti gamtoje grožį;
• Patirti daug teigiamų emocijų ir atradimo džiaugsmą.

PRAKTINĖS VEIKLOS:

Vaikai stebi, grožisi žydinčiais alyvų krūmais. Darbeliams prisirenka alyvų lapų, žiedų, šakelių.

STEBĖJIMAS, TYRINĖJIMAS IR APTARIMAS

Vaikai stebi alyvų krūmą įvairiais metu laikais, fiksuoja kaip krūmas atrodo žiemą, pavasarį, vasarą ir rudenį. Fiksuojame krūmo pokyčius savo piešinėliuose, darbeliuose. Stebime, kokie vabzdžiai aplanko alyvų krūmą ir žiedus.

KŪRYBINĖS RAIŠKOS VEIKLA

Vaikai aplikuoja, piešia, fotografuoja alyvų krūmą įvairiais metų laikais.

INFORMACIJOS RINKIMO VEIKLA

Ieškojimas informacijos apie alyvas žurnaluose, knygose, internete.

KALBOS UGDYMAS:

Vaikai kartu su mokytojomis kuria ketureilius, įvairius pasakojimus, mena mįsles apie alyvų krūmą

SAKUROS (nuo jap. 桜 = sakura) – bendras įvairių Prunus genčiai priklausančių medžių rūšių pavadinimas, įvardinantis dekoratyviai žydinčias japoniškas vyšnias. Dažniausiai kaip sakura įvardinama smailiadantė vyšnia (Prunus serrulata) ir įvairūs jos porūšiai (pavyzdžiui, P. serrulata var. spontanea, P. serrulata var. speciosa, P. serrulata var. pubescens), tačiau tai gali būti ir puošnioji vyšnia (Prunus speciosa), svyruoklinė vyšnia (Prunus × yedoensis), saržento vyšnia. Tai svarbūs medžiai Japonijos kultūroje, jos žiedais gėrimasi per Hanami šventę. Dažnas simbolis japoniškoje poezijoje, simbolizuojantis pavasarį bei trapų laikinumą.

Mūsų lopšelio – darželio sakurų alėja pradėta kurti 2016 metais. Kiekvienais metais priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai išeidami į mokyklą gegužės mėnesio pabaigoje pasodina po medelį. Taip mūsų įstaigos teritorijoje atsirado beržų, blindžių bei sakurų alėjos.

TIKSLAS:

kiekvienas, darželio teritorijoje augantis medis primintų tuos vaikus, kurie lankė ir buvo ugdomi „Žilvinėlio“ lopšelyje – darželyje.

UŽDAVINIAI:

Skiepyti ir ugdyti meilę gamtai;
Stebėti ir sekti medžio augimo etapus bei pokyčius įvairiais metų laikais.

LAUKIAMI REZULTATAI:

Darželio teritorijoje augančios sakuros papuoš aplinką ir džiugins visą darželio bendruomenę;
Buvę darželio ugdytiniai atvykę į svečius galės stebėti medelių pokyčius.

TIKSLAS:

Ugdyti praktinius gebėjimus rūšiuoti šiukšles bei kompostuoti, ugdyti ekologinį sąmoningumą ir meilę gamtai.

UŽDAVINIAI:

• Supažindinti vaikus kaip šiukšles rūšiuoti praktiškai;
  Praplėsti gamtos pažinimo kompetencija;
• Ugdyti suvokimą, kad kiekvieno indėlis į gamtos apsaugą svarbus;
• Suteikti gamtosauginių praktinių gebėjimų.

Darželio – lopšelio lauko edukacinėje erdvėje „Mes rūšiuojam“ sudarytos sąlygos vaikams ir visiems darželio bendruomenės nariams rūšiuoti atliekas, o pūvančias kompostuoti. Lauko edukacinėje erdvėje „Mes rūšiuojame“ stovi rūšiavimo konteineriai – popieriui, stiklui, ir plastikui. Netoliese įrengta komposto dėžė, į kurią dedami rudenį sugrėbti lapai, nupjautų augalų dalys, bulvių lupenos ir panašiai. Vaikai prižiūrėdami augalus „Vaistingųjų augalų“ edukacinėje erdvėje nudžiūvusius lapus, išrautas žoles kompostuoja komposto dėžėse. Taip jie pasigamina geros kompostinės žemės, kurią naudoja augalų sodinimui, žemės pagerinimui. Vaikai sužino, kas yra kompostas, kokie procesai padeda susidaryti kompostui, kam jį galima panaudoti ir jo naudą augalams. Praktinės veiklos vaikams ypač patinka, jos sužadina domėjimąsi juos supančia aplinka, gamta, paskatina gilintis ir tyrinėti. Vaikai stebi vykstančius pokyčius, analizuoja, diskutuoja, daro išvadas. Moko vieni kitus rūpintis ir mylėti gamtą.

Kiekvienoje grupėje ir darželio koridoriuje stovi atliekų rūšiavimo dėžės. Pedagogai moko vaikus rūšiuoti, diskutuoja su vaikais, kaip sekasi namuose rūšiuoti atliekas. Kasmet darželyje vyksta paskaitėlės apie rūšiavimo svarbą ir aiškinama vaikams, kokias atliekas į kokį konteinerį galima mesti, kokia rūšiavimo proceso reikšmė, nauda gamtai, žmogui. Aktyviai dalyvaudami praktinėse veiklose vaikai mokosi saugoti ir puoselėti savo aplinką, ugdosi aplinkosauginį ir ekologinį sąmoningumą. Kasmet iš antrinių žaliavų daromi kūrybiniai darbeliai ir organizuojamos respublikinės parodos bendradarbiaujant su šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigomis, taip ugdant vaikų ekologinį sąmoningumą įtraukiant visus bendruomenės narius.

Praktinė veikla:

Vaikai rūšiuoja praktiškai atliekas. Rudenį grėbia lapus ir juos kompostuoja, pavasarį panaudoja kompostinę žemę augalų sodinimu.

Mūsų įstaigoje įrengtas pojūčių takas. Tai galimybė vaikams basomis žygiuoti per kankorėžius, akmenukus, medžio žievę, smėlį, žolę. Kankorėžiais pojūčiai ir išbandymas nesibaigia. Smagu po aštrių akmenukų pereiti paprasčiausiai žolyte. Šis takas leidžia patirti visą netikėtų pojūčių gamą ir privers nusišypsoti ar suspiegti iš netikėtumo kiekvieną vaiką. Pasivaikščiojimas juo padeda atpalaiduoti pavargusias pėdas, pajusti teigiamų emocijų ir energijos antplūdį, pažadina iš snaudulio, sumažina stresą. Nekantraudami laukėme šiltos saulėtos dienelės, kada galėsime ne tik rankytėmis liesti pojūčių takelio elementus, bet ir basomis kojytėmis keliauti įspūdingu takeliu. Pagaliau saulutė mus nudžiugino, nusiavėme batukus ir leidomės į pojūčių kelionę. Vaikai vaikščiodami basi po žoles, akmenėliais, kankorėžiais mankština pėdutes.

Tokiais pasivaikščiojimais stimuliuojami vaikų pėdose esantys taškai, kurie turi įtakos bendrai savijautai ir net atskiroms kūno dalims, taip pat pagrindinė prevencinė priemonė prieš plokščiapėdystę. Toks vaikščiojimo būdas atpalaiduoja pavargusias pėdas, pagerina kraujo ir limfos cirkuliaciją, mažina stresą, visą kūną užplūsta lengvumo pojūtis, o pati pėdų oda tampa švelni.

Tipenimas basomis moko atidumo, nes reikia įdėmiau žiūrėti, kur ir kaip dedi pėdas. Einant basomis kojelėmis, vaikams ne tik masažuojami padukai, bet ir pajunta pojūčių skirtumą užlipę ant kankorėžio ar akmenėlio. Vaikai atlieka ne tik sveikatinimo, bet ir pažinimo vaidmenį. Pojūčių take vaikai pasisemia teigiamos gamtos energijos, atsipalaiduoja, gauna žinių iš gamtos, patiria begalę teigiamų emocijų.

NAUDA:

vaikščiojant basomis skirtingais paviršiais bei dirginant padus, masažuojamos kojos. Pėdose yra veikiamos nervų sistemos zonos – iš jų pasklidę impulsai pasiekia reikiamą organą bei suaktyvina visą žmogaus organizmo imuninę sistemą. Toks natūralus masažas atpalaiduoja, šalina nuovargį, dirglumą, nemigą, gerina darbingumą, atmintį bei dėmesį.

Magnolija – tai dideliais įspūdingais žiedais žydintis medis ar krūmas. Gamtoje priskaičiuojama virš 200 rūšių magnolijų. Magnolija (Magnolia) laikoma viena iš seniausių pasaulyje žydinčių augalų. Iš Amerikos į Europą XVII–XVIII amžių sandūroje atvežti magnolijų medžiai dėl šių žiedų grožio čia ne tik sukėlė susižavėjimo bangą, juos vėliau imta sėkmingai auginti. Magnolijas lengva atpažinti iš tiesaus pilkšvos spalvos kamieno, iš prigimties tvarkingos lajos ir, žinoma, malonų aromatą skleidžiančių stambių žiedų, primenančių ant šakų užrištus subtilių atspalvių šilko kaspinus. Žiedų spalvos įvairios: sniego baltumo, rožinė, purpurinė, violetinė ir net gelsva. Daugelis magnolijų žydi balandžio pabaigoje ir gegužę – vienos anksčiau, kitos vėliau. Dažniausiai medžiai sužydi prieš išsprogstant lapams ir tai dar labiau išryškina įspūdingą žiedų grožį. Žiedo pumpurai dideli, kartais nulinkę, žiedų skersmuo siekia 25 cm. Dekoratyvūs ir magnolijų vaisiai, puošiantys medį vasaros pabaigoje ir rudenį. Magnolijų aukštis gali būti nuo dviejų iki keliasdešimties metrų. Yra tokių, kurios auga kaip kompaktiški krūmai. Darželio teritorijoje priešmokyklinės grupės vaikai ir tėveliai pasodino žvaigždinę magnoliją, kurios žiedais grožisi visa darželio bendruomenė.

TIKSLAS:

susipažinti su augalu – krūmu, medžiu, jo rūšių įvairove, ugdyti praktinius gamtosauginius įgūdžius.

UŽDAVINIAI:

• Jausti bendrumą su gamta, ugdyti atsakomybę už šalia esančius augalus.
• Pažinti, tyrinėti, stebėti magnolijos augimą, žydėjimą.
• Ugdyti darbinius įgūdžius, mokyti purenti žemę, ravėti, laistyti.

Pažintinė veikla:

Pokalbiai apie magnoliją – jos rūšis, išskirtinumą;

Stebėjimo ir tyrinėjimo, pažinimo veikla:

Augalo augimo, žydėjimo lapų, žiedų formų, spalvų stebėjimas, tyrinėjimas.

Edukacinėje erdvėje „Amatų kaimas“ antram gyvenimui prikelti lietuvių senųjų amatų rakandai. Praktinių pažintinių veiklų šioje ŽEE metu vaikai susipažįsta su senovės lietuvių amatais-verpimu, miltų malimu, batsiuvio amatu, prisimenama lietuvių liaudies tautosaka.

Darželio teritorijoje pasodintas pušų miškelis ypač visų vaikų mėgstamas. Jame sportuoja, pramogauja, karštomis vasaros dienomis slepiasi nuo saulutės ir vaikai pasistatę įvairias palapines iškylauja. Rudenį mėgsta rinkti pušų kankorėžius, ieškoti grybų. Pušynėlyje vaikai randa ir skaičiuoja darželio bendruomenės geradarių išdrožtus medinius raudonikius, baravykus. Vaikai kartu su mokytojomis stebi medžius, jų augimą, aptaria įvairias medžių dalis – šaknis, kamieną, šakų struktūrą, spyglius. Pedagogai pušų miškelyje veda integruotas veiklas (sportinė veikla – kūno kultūra, ryto mankšta, orientacinis sportas, aerobika, matematinis ugdymas, meninis ugdymas). Tai puiki edukacinė daugiafunkcinė lauko erdvė vaikų kompleksiniam ugdymui.

TIKSLAS:

skatinti vaikus stebėti gamtą, ją tyrinėti, mėgautis gamtos teikiamais malonumais, pajausti gamtos ir žmogaus santykį bei ugdytis praktinius gamtosauginius įgūdžius.

UŽDAVINIAI:

• Skatinti vaikus pastebėti medžių pokyčius įvairiais metų laikais;
• Įgyti praktinių gamtosauginių įgūdžių;
• Skatinti vaikus atsipalaiduoti ir mėgautis gamtos teikiamais malonumais;

Sportinė veikla:

Vaikai sportuoja, daro ryto mankštą, kūno kultūros veiklas, vykdomos estafetės, orientacinės varžybos, aerobika.

Kūrybinės raiškos veikla:

Vaikai aplikuoja, piešia, fotografuoja medžius įvairiais metų laikais.